Klaipėdos bienalė

Tranzitas (lot. transitus – perėjimas) kaip tarpinė kismo ir judėjimo būsena yra esminis būsimos bienalės raktažodis. Tranzito tema parodoje išskleidžiama per įvairias potemes. 

Pirma (1), pati bienalė, kaip kas dvejus metus vykstantis reiškinys, yra praeinantis, pasikartojantis, tranzitinis reiškinys. Astronomijoje tranzitas reiškia vieno dangaus kūno judėjimą per kitą. Bienalės pavadinimas „Saulėlydis kas dvejus metus“ poetiškai nurodo ištęsto, sustojusio, desinchronizuoto laiko būseną. Ji siejasi tiek su šiuolaikybe kaip prieštaringu laikotarpiu, jungiančiu skirtingas pasaulėžiūras ir laiką, tiek su Klaipėdos kaip saulėlydžių miesto fenomenu. Bienalė kaip tranzitinis reiškinys suteikia galimybę patirti planetos bei asmeninio laikų ir meno lauko sankirtas. 

Antra (2), tranzito figūra čia referuoja į išskirtinės ir dramatiškos didesnio Klaipėdos regiono istorijos erdvę, kuri per pastarąjį šimtmetį patyrė ją neatpažįstamai pakeitusių politinių, urbanistinių ir kitokių transformacijų. Su tuo susijęs bienalės dėmesys praeičiai, istorinei ir kitų rūšių fotografijai. 

Trečia (3), Klaipėda yra uostamiestis, logistikos, tranzito ir persikėlimo centras – čia juda kroviniai, keleiviai, keltai. Senovės graikų kalboje žodis „metafora“ (gr. μεταφορά) reiškia pernešimą, per(si)kėlimą – ši reikšmė tampa ir poetine, ir kuratorine strategija. Poetinės kalbos integravimas į kuravimo ir architektūros procesus yra viena iš šios bienalės intencijų. Parodoje išvysime nemažai anksčiau sukurtų ir galbūt jau matytų kūrinių – jų „persikėlimai“, tranzitas bei naujų prasminių ryšių kūrimas yra svarbi bienalės dalis. 

Ketvirta (4), šio krašto ekoerdvė glaudžiai susijusi su ekologiniu bei politiniu aktyvizmu ir apskritai su šiuolaikinio meno pradžia Lietuvoje. Tarp pavyzdžių – „Žalio lapo“ akcija-performansas prieš naftos gręžinių statybą Baltijos jūroje (Nida, 1990 m.), „Angakoko sugrįžimas“ (Nida, 1990 m.), akcija „Neringai – nacionalinio parko statusą“ (Nida, 1989 m.) ir kt. Atsižvelgiant į Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo pavojų, įvairių teršalų išsiliejimo atvejus, radikalių istorinių bei šiuolaikinių politinių ir kitokių judėjimų, taip pat į Baltijos, kaip vienos labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, būklę, bienalėje siekiama atkreipti dėmesį į įvairias ekologinio ir kitokio toksiškumo sampratas. 

Ir penkta (5), ši išskirtinė saulėlydžių krašto ekosistema yra ir aktyviai regeneruojanti poilsio, sveikatingumo, seksualumo, kūno ir dvasinio atgimimo erdvė – kurortinė paplūdimio ar magiško „pasaulio krašto“ zona, kurioje sulėtėja laikas, išlaisvinami politiniai ir seksualiniai kūnai, galbūt atveriami ar kuriami nauji pasauliai bei patirtys.

Apibendrinant bienalė tiria tranzitą kaip istorinę, logistinę, socioekonominę, ekologinę, ekstraktyvizmo, estetinę, maginę, poetinę ir spekuliatyvių ateičių temą. 

Poreikis steigti 1-ąją Klaipėdos bienalę (KB1) kilo dėl nuolatinių, didelio masto  diskursyvių šiuolaikinio meno renginių Vakarų Lietuvoje trūkumo. Tarptautinė KB1 vyksta Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) patalpose ir viešosiose miesto erdvėse, ypatingą dėmesį skiriant jūriniam Klaipėdos regionui, jo istorijai bei šalims, kurias skalauja Baltija. 

Pirmąją KB1 kuruoja Valentinas Klimašauskas, turintis įvairios didelių tarptautinių renginių kuravimo patirties, įskaitant nacionalinius Latvijos (2019 m.) ir Lietuvos (2024 m.) paviljonus Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, „Coast Contemporary“ šiuolaikinio meno festivalį Lofoteno salose Norvegijoje (2023 m.), 14-ąją Baltijos trienalę ŠMC (2021 m.) ir kitus projektus. Šiuo metu V. Klimašauskas vadovauja Šiuolaikinio meno centrui Vilniuje. 

Projekto ilgalaikis tikslas – sukurti tvarų didelio masto tarptautinį renginį Vakarų Lietuvoje, kuriame dalyvautų menininkai bei partneriai iš Šiaurės Europos, Baltijos šalių ir kitų regionų. 

Bienalės lokacijos: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) ir Klaipėdos miesto viešosios erdvės 

Bienalės komanda 

Komisaras: Liudas Andrikis
Kuratorius: Valentinas Klimašauskas
Kuratoriaus asistentė: Viktorija Misiulė
Architektė: Gabrielė Černiavskaja
Prodiuserė: Žana Jegorova
Koordinatorės: Justina Trapokaitė, Gabija Savickaitė
Grafinis dizainas: Vytautas Volbekas
Komunikacija: Dora Žibaitė
Edukacinės programos kuratorė: Daura Polonskytė
Edukatorės: Aurelija Šiuškaitė, Jolanta Uktverytė
Tekstų autorė: Banga Elena Kniukštaitė
Lietuvių kalbos redaktorė: Dangė Vitkienė
Vertėjai: Alexandra Bondarev, Paulius Balčytis
Anglų kalbos redaktorė: Gemma Lloyd
Techninis įgyvendinimas: Robertas Laugalys, Tomas Tarvydas, Vaclovas Leikus, Audronius Žemgulis, Rimantas Zaleckas
Apšvietimas: Justas Bø

Meninink(i)ų sąrašas: Gabrielė Adomaitytė, Matti Aikio, Bernardas Aleknavičius, Madeleine Andersson, Tekla Aslanishvili, Arūnė Baronaitė, Nina Beier, Vitalijus Butyrinas, Adam Christensen, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Dovilė Dagienė, Vytautas Daraškevičius, „Doooooris“, Milda Drazdauskaitė, Irena Giedraitienė, Henrikas Gulbinas, Karla Gruodis, Vidmantas Ilčiukas, Agnė Jokšė, Edith Karlson, Joachim Koester, Algimantas Kunčius, Česlovas Lukenskas, Paulius Makauskas, Simon Dybbroe Møller, Paulina Mongirdaitė, Katja Novitskova, Vitalija Petraitytė, Rodion Petroff, Emilija Povilanskaitė ir Clara Schweers, Romualdas Požerskis, Liudvikas Ruikas, Janina Sabaliauskaitė, Julija Skudutytė, P. Staff, Marija Sučilaitė, Malka Sultan, Veronika Šleivytė, Virgilijus Šonta, Aske Tiberg, Viktor Timofeev, Remigijus Treigys, Gintautas Trimakas, Raimundas Urbonas, Lesia Vasylchenko ir kiti. 

Dėkojame: visiems dalyvaujantiems menininkams ir menininkėms, galerijai „Meno niša“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, MO muziejui, Lietuvos jūrų muziejui, Kupiškio etnografijos muziejui, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, Lietuvos fotomenininkų sąjungai, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutui, „Klaipėdos kultūros fabrikui“ (KUFA), Forum Cinemas, Šeiko šokio teatrui, Prano Domšaičio galerijai, taip pat Skirmantei Kvietkauskienei, Dainiui Raupeliui, Vasilijui Safronovui, Arūnui Balčiūnui, Mindaugui Žiliui, Vsevolodui Kovalevskij, Editai Arlauskei, Mikalojui Urbonui, Laimai Andriekienei. 

Bienalę finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, Danijos meno fondas. 

Pagrindinis partneris: Šiuolaikinio meno centras, Vilnius